suristi

suristi
surìsti, sùrita, surìto (sùritė) tr. 1. K, 1 sustumti į kurią nors vietą, sukant paviršiumi: Alaus bačkas į alinę surìto ir valy gert Raud. Mudu du tokius rąstus surìtova į ratus Kal. | refl. K. 2. voluojant susukti, sulipdyti, suversti: [Seselė] sugrėbė, surito kupetą šieno LTR(Igl). Iš sniego senis besmegenis sùristas Ktk. Surito pamatą Lnkv. Surìto [iš pradalgių] miežius į eiles Ig. | prk.: Tik kruopštus darbas suliejo, surito, sumūrijo . 3. suvynioti, suriesti: Tris rietimus surìtus turėjau [audeklo] Sem. Kuodelį linų sùričiau J. | refl.: Susirito į apklotus ir išsitiesė . 4. refl. sulipti, įsiropšti: Staršinas su pišoriumi, nosimis ardami, į vežėją įsikibdami, susirito į vežimą Žem. Mes nuejom ir susrìtom obelin Vrn. 5. refl. Vdk susikibti, susiimti: Susirìto vaikiai, i paausiai mėleni Krš. Meška su velniu labai susirito LTR(Šl). Susirita ing glėbį geruoju, geruoju, o kartais, užgėrę arielkos, ir susimuša DS277(Rs). 6. Šl, Kal menk. suvalgyti, sukirsti: Penkius virtus kiaušius suritau Dr. Duonos kukulį surito bematant Šts. Surìto, susprogo jautį su ragais Grg. \ risti; antristi; apristi; atristi; įristi; išristi; nuristi; paristi; parristi; perristi; praristi; priristi; suristi; užristi

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • surišti — surìšti, sùriša, o (sùrišė) tr. 1. SD113, H, Q653, R, DŽ raiščiu sujungti, sutvirtinti, suveržti: Seniau du kuolu inkala, vyčia sùriša, kartis uždeda – ir tvora LKT223(Jon). Jo žalia tvora … su laibais karklais į kits kitą surišta buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suristi — suri̇̀sti vksm. Rąstùs suri̇̀tome į pašiūrę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • surišti — suri̇̀šti vksm. Suri̇̀šk nutrūkusį siūlą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • surišimas — surišìmas sm. (2) 1. N, M, LL239 → surišti 1: Jei, sudedant surišimui rankas [per jungtuves], vyro ranka viršuj, tai namuose bus vyro valdžia LTR(Rs). 2. raištis: Kiekvienos apylinkės skirtingi buvo spragilų surišimai rš. Sarišìmas LKKXI152(Zt) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parišti — parìšti, pàriša, o (pàrišė) tr. 1. SD265, N, Sut, M, DŽ1 sumezgus, primezgus pakabinti apačioje ar šone: Po kuomi parìšti KII275. Tėvas parišo karvei skambalą rš. Pagalį po kaklu paršėkui pàriša, kad nebėgtų Mrc. Išleisdami aveles pievosna,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ryšys — ryšỹs sm. (4) K, rỹšis (2) Varn, ryšiaĩ pl. (4) DŽ, rỹšiai (2) 1. SD461, R, H159, Q67, KlvrŽ virvelė ar virvė kam surišti ar užrišti, raištis: Negalima liest tos virvelės, te jau tėvas kirpo rỹšiui Všn. Su ryšiu užrišk maišą J. Visus maišus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrišti — atrìšti, àtriša, o (àtrišė) tr. 1. SD217, H150, R33, K, Š išlaisvinti ką suvaržytą, surištą: Atàrišė vištai sparnus Ds. Atriš manę, leid manę iž maišo (ps.) Lz. Kada jį tardė vyriausioji taryba, jis buvo atrištas brš. | refl. K, Š: Atsrìšo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kulikas — 1 kulìkas sm. (2) 1. Pln, Brs šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti: Stogas visai nupuvo – jau ir kulìkai matyti Tl. Visam stogo pakraščiuo reikės kokių dviejų šimtų kulìkų Kv. Jei kulìkai gerai nukirsti ir lygiai pririšti, gražios yra… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurišti — nurìšti, nùriša, o (nùrišė) tr. 1. R3, N, DŽ1 atmezgus nuimti: Virvę nurìšti KI2. Virvę nurìšk nuo karties galo J. Kad aš tą povelį pagautau, nuo kojelių šilkelį nurištau (d.) Mrk. Nurišo nuo valties virvę rš. 2. nugobti: Kam nùrišei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paparišti — paparìšti, papàriša, o (papàrišė) (dial.) tr. 1. LKKIX203 daugelį surišti, kad negalėtų judėti: Atejo policija, anuos papàrišė, išvedė ir pašaudė Dv. 2. sumegzti, sujungti galus: Kad patraukysiu [raištį], tai paparišiu, kad pabarstysiu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”